Bendražmogiškumas. Nuolat sau reflektuoju savo patirtis, tiek profesines, tiek asmenines. Tai vėl berašant ir iškilo tema. Nenauja..bet vis pastebiu – žmonės nedrįsta būti tikri. Tokie kokie yra, duotuoju momentu. Gėdijasi tikrumo. Sutrikę, nerimaujantys sergantys ligomis, kurios gal būt lėtinės ir progresuojančios. Vartojantys antidepresantus, sveikstantys po netekčių, skyrybų ir t.t. Tarsi tuomet, kai tai patiri, netenki

Vakar netikėtai buvau pakalbinta radijas LRT klasika, tiesiogiai. Na reikėjo pasikalbėt su savimi prieš laidą… Jaudinausi žinoma ir prikimus, bet vistiek smagu skleisti žinią. Dėkoju Marius Eidukonis už galimybę. Klausykite nuo 31 min.Foto: Gustina KeturakytėĮrašas.https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000645157/super-bowl-ir-bad-bunny-ar-didieji-renginiai-tampa-politines-kritikos-platforma?time_start=1995&fbclid=IwY2xjawSnaK1leHRu #manolaikas #rašau

Ką parašyti nežinau…Gedžiu. Nors šiandien lyg ir puikiai išsimiegojau, bet po pietų jaučiuosi vangiai ir prislėgtai. Žinau, kad atsisveikinimui reikia laiko. Žinau, kad kiekviena netektis paliečia kitaip. Buvo jų, buvo praeityje ir yra, ypač pastarąją savaitę. ¨Mažosios mirtys¨. Ir ¨kūnas mena viską¨. Tas ir gelbsti, žinai ir duodi laiko sau.Vakar atsisveikindama su neparastai man svarbiu

Iš gyvenimo istorijų (čia mano kūryba)-kuri gali būti tokia.Ji rodo man foto telefone- čia mano mama, mes kartu pietaujame. Susigraudina, tęsia. – ji man tokia brangi. Bet dieve… tik aš žinau kaip kartais nelengva būti mums kartu. Negaliu to niekam pasakyti, net vyrui negaliu skųstis, as klausiamai pakeliu antakius – jis matote dabar sirguliuoja, toks

Gavome užduotį rašymo stovykloje ¨Frida¨, kuri vyko Babtyno dvare.Pratęsti poezijos eilutę iš Aušros Karaliūnaitės eilėraščio ..žvelgdama į žmones regėjau..Pabandykite ir jūs parašyti.Tai man čia taip egzistenciškai gavosi- „…Žvelgdama į žmones regėjau jų skirtumą, jų spalvas, jų odos kvapą, jų ypatybes, raišumą, negales,akių spalvą. Regėjau natūralius ar dirbtinius nagus, tatuiruotes, implantus. Informaciją apie jųsantykius, šeimas, meilę.

Šį gan netrumpą laikotarpį tyrinėju.. skausmą ir tai nustelbė gebėjimą rašyti tiesa sakant.Dar tyrinėju pavydą, bet apie jį vėliau. Tas skausmas..kūniškas ar sielos skausmas tarsi įkyruspalydovas..ištinka ir įsikūnija. Mainosi, banguoja..nepalieka- jis kai gyvas. Ir kaip gyventi, sakykit, tada.Kaip pavyksta jums?Kokį turime pasirinkimą klausiu savęs ir jūsų. Kai susergame, ar kai serga ar miršta mūsų artimieji,draugai.

Mąstau, kaip visgi sunku paleisti darbus, kai susergi. Net ne darbus. Paleisti lekianti, kuriantį pasaulį.O kaip gi be manęs… kaip gi!Kalendoriuje sužymėta, 1, 2, 3…- bet, nedirbsiu, nebūsiu, nesusitiksiu.O pasaulis toliau -tū tū tū …duduoja …tik tu nebegali. Kryžiukas. Išbraukiam, išbraukiam. Save laikauaktyviu žmogumi…taigi..sunku.– Pati prisidirbai, kužda mažas kipšiukas, sėdintis ant peties ir graužiantis sausainį.